- išmanėlis
- išmãnėlis, -ė smob. (1) kas išmano; plg. neišmanėlis: Ir gera mums, taip nusiraminus, kad mes nekvaili ir – išmanėliai Vaižg. Apsaugok mus, Dieve, nuo tokių išmanėlių, išmanėliukų rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išmanėlis
Look at other dictionaries:
išmanis — ìšmanis sm. (1) žr. išmonė 1: Sugadyt moki, o pataisyt tai neturi ìšmanio Srv. O aš paklausčiau savo mergužėlės: kas tave užaugino, išmanėlio mokino? JD480. Plaukeliai geltoni, veideliai raudoni, o jo išmanėlis už visų geriausias JD693 … Dictionary of the Lithuanian Language
